Kojos nerimsta nėštumo metu

Neramių kojų sindromą reikėtų įtarti nėščiosioms, besiskundžiančioms noru judinti kojas gulint lovoje arba sėdint.

Nėštumo metu neramių kojų sindromo paplitimas yra du – tris kartus didesnis nei nesilaukiančių moterų.

Didesnė tikimybė jam pasireikšti jeigu:

– šeimoje yra sergančių šiuo sindromu;

– iki nėštumo buvo neramių kojų sindromas;

– ankstesnio nėštumo metu buvo šis sindromas;

– amžius ≥ 35 metai;

– rūkote;

– yra mažos geležies atsargos;

– sergate mažakraujyste.

Pasireiškimo mechanizmas nėra aiškus.

Pagrindinis simptomas yra noras judinti kojas ramybės būsenoje. Poreikį judėti paprastai, bet ne visada, lydi kiti nemalonūs pojūčiai kojose: nėrandama patogi padėtis, jaučiamas skausmas, niežulys, dilgčiojimas.  Simptomai paprastai paūmėja vakare arba naktį ir dažniausiai trukdo ramiai veiklai ar miegui. Nėštumo metu jie turi tendenciją stiprėti. Dažniausiai atsiranda trečiame trimestre. Maždaug 70 proc. sergančių pacienčių sindromas visiškai išnyksta netrukus po gimdymo, o kitoms pacientėms pasireiškia stiprus pagerėjimas. Vis dėlto, išlieka keturis kartus didesnė rizika susirgti nenėščiųjų neramių kojų sindromu vėliau.

Sindromas siejamas su nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, nėščiųjų cukriniu diabetu ir depresija.

Nustačius šią diagnozę reikia įvertinti geležies atsargas, hemaglobiną.

Dažnai užtenka nemedikamentinio gydymo.

• vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai: greitas vaikščiojimas, vandens aerobika, sportiniai šokiai ir sodo darbai. Tačiau net ir mažo intensyvumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali būti naudingi;
• vengti: geležies trūkumo, nepakankamo miego, nereguliaraus miego, kofeino, nikotino;
• vengti vaistų: raminamųjų, priešalerginių, antidepresantų, nuo pykinimo ir vėmimo;
• gali padėti: joga, masažas, akupunktūra;
• veiksmingas kojų panardinimas į šiltą arba šaltą vandenį .